Europos logistikos sektoriuje vairuotojų trūkumo problema išlieka ir toliau gilėja. Remiantis IRU duomenimis, šiuo metu visame žemyne yra apie 426 000 neužpildytų vilkikų vairuotojų darbo vietų – daugiau nei dvigubai daugiau nei prieš dvejus metus. Jei struktūrinės problemos nebus sprendžiamos, iki 2028 m. šis skaičius gali viršyti 745 000.

Kas trečias Europos vairuotojas yra vyresnis nei 55 metų, o beveik penktadalis dabartinės darbo jėgos artimiausiais metais išeis į pensiją. Jaunesni nei 25 metų vairuotojai sudaro tik 6,5 % visų vairuotojų, o tokiose šalyse kaip Vokietija ar Italija – vos apie 2 %.

Akivaizdžiausia rinkos reakcija – atlyginimų didinimas. Vairuotojų atlyginimai visoje ES kasmet auga 4–5 %. Tai padeda pritraukti darbuotojus, tačiau neišsprendžia kito svarbaus klausimo – kaip užtikrinti jų darbo efektyvumą jau po įdarbinimo.

Kaina, kurios dažnai neįvertiname

Rinkoje, kurioje trūksta vairuotojų, veiklos nenuoseklumas turi tiesioginę kainą. Viena iš dažnai nepastebimų priežasčių – nevienalytis transporto parkas. Daugelis įmonių leidžia vairuotojams dirbti su skirtingų tipų vilkikais, o tai mažina efektyvumą.

„Vairuotojas, kuris kelis mėnesius dirbo su „Volvo FH“, puikiai pažįsta jo valdymą, skaitmeninę sąsają, stabdymo ypatumus ir pagalbines sistemas. Tačiau pasodinus tą patį vairuotoją vienam reisui į „MAN TGX“, o kitam – į „Mercedes-Benz Actros“, vairavimas tampa sudėtingesnis. Didėja smulkių klaidų tikimybė, taip pat ir degalų sąnaudos, nes ekonomiško vairavimo įgūdžiai yra susiję su konkrečia transporto priemone“, – sako „Girteka Training“ mokymų veiklos plėtros vadovas Žilvinas Perednis.

Tai atsispindi ne tik degalų sąnaudose, bet ir smulkiuose incidentuose bei kasdieniuose neefektyvumuose, kurie ilgainiui kaupiasi visame transporto parke.

„Pastebime, kad vienodas transporto parkas vis dažniau tampa savarankišku pirkimo kriterijumi“, – sako „ClassTrucks“ pardavimų vadovas Lietuvoje Algirdas Radauskas. „Anksčiau įmonės dažniau rinkdavosi tai, kas tuo metu buvo prieinama už tinkamą kainą. Dabar vis daugiau jų ieško to paties modelio, tų pačių metų ir specifikacijų transporto priemonių, siekdamos išvengti papildomų vairuotojų apmokymo kaštų.“

Standartizavimas – daugiau nei vienodas prekės ženklas

Sąvoka „standartizavimas“ dažnai suprantama pernelyg supaprastintai. Vien to, kad visi vilkikai yra to paties gamintojo, nepakanka. Pavyzdžiui, 2019 m. ir 2023 m. „Volvo FH“ modeliai gali reikšmingai skirtis programine įranga, pagalbinėmis sistemomis ar valdymo sprendimais.

Be to, vilkikas, įsigytas be aiškios techninės priežiūros istorijos arba su neišsamiais duomenimis, gali veikti nenuspėjamai.

„Tikrasis standartizavimas reiškia panašų transporto priemonių amžių, ridą, specifikacijas ir patvirtintą techninės priežiūros istoriją. Jei šių sąlygų nėra, vieno gamintojo transporto parkas iš esmės netenka savo privalumų“, – teigia A. Radauskas.

Dėl šios priežasties identiškų modelių pirkimas iš skirtingų pardavėjų dažnai neužtikrina nuoseklių rezultatų – skiriasi komplektacija, nusidėvėjimas ir techninės priežiūros istorija, o kai kuriais atvejais jos išvis nėra.

Kitoks požiūris į transporto priemonių įsigijimą

Rinkoje, kurioje vairuotojų pakanka, sudėtingesnis transporto parkas yra nepatogumas. Tačiau esant 426 000 neužpildytų darbo vietų ir augant atlyginimams, tai tampa finansine našta, kuri ne visada matoma atskirose sąnaudų eilutėse: didesnės degalų sąnaudos, mažesnė mokymų grąža, dažnesni nesusipratimai su vairuotojais.

Sprendimas, kokius vilkikus pirkti ir iš ko, visada buvo finansinis. Tačiau šiandien jis tiesiogiai veikia ir darbo jėgą. Nuoseklus transporto parkas padeda lengviau integruoti naujus vairuotojus, aiškiau vertinti jų darbo rezultatus ir išlaikyti esamus darbuotojus – pažįstama technika didina tiek efektyvumą, tiek pasitenkinimą darbu.

Tam nebūtina investuoti į naujus vilkikus. Mažai naudotos transporto priemonės su suderintomis specifikacijomis ir dokumentuota techninės priežiūros istorija gali užtikrinti tokį patį veiklos nuoseklumą, tačiau reikalauja mažesnių investicijų.

Esminė išvada – planuojant transporto parko plėtrą ar atnaujinimą svarbu vertinti ne tik pirkimo kainą, bet ir transporto parko nuoseklumą.